Mes negalime pasirinkti, kokiu būdu norime gimti.Tačiau kaip norime būti palaidoti -galime. Įprastas laidotuvių apeigas vis dažniau keičia mirusiojo valios išpildymas.Vieni tiesiog pageidauja neužsakyti gedulingų pietų ar nekalbėti rožinio.Kiti artimuosius įpareigoja , o kartais net šokiruoja, prašydami juos sudeginti.
Pildyti paskutinę mirštančiojo valią-šventas reikalas.Tačiau ką daryti , jeigu noras -sudeginti jį,o ne palaidoti po žeme – nepriimtinas artimiesiems.Dauguma lietuvių mano, kad tai tėra iš Vakarų pasaulio atėjusi mada , kuri su mūsų kultūra neturi nieko bendro.Tačiau tai netiesa – istorinėse baltų žemėse mirusieji buvo kremuojami jau 1 tūkst. Po Kr.Nors ilgus šimtmečius krikščionybė draudė mirusiųjų palaikų deginimą, šiandien katalikų bažnyčia kremavimo idėjai neprieštarauja.Svarbiausia, anot jos, kad visos laidojimo apeigos būtų katalikiškos. Dvasininkai teigia:“Pagarba kremuotiems palaikams turi prilygti pagarbai, rodomai mirusiam asmens kūnui.Kremuoti palaikai turėtų būti gabenami, laikinai saugomi ir laidojami su jiems derama pagarba“
Istorija taip pat rodo,kad kur kas daugiau amžių žmonijos savo artimuosius laidojo juos degindama, o ne užkasdama po žeme.
Lietuvoje mirusiųjų deginimas įteisintas 1932m. Po ketverių metų Kauno medicinos universitete pradėjo veikti pirmasis ir iki 2011m buvęs vienintelis šalies krematoriumas.Jame po mirties buvo sudeginta nemažai inteligentijos atstovų.Būtent jie pasirinko kremavimą, kuris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pagonišku papročiu.Istorijoje itin būdinga , kad kremavimo idėjos atgimimas susijęs su mokslo , išsilavinimo sritimi.
Taigi palaikų deginimas šiandien niekam nėra naujiena.Greičiau- atgimusi tradicija. Kremavimui pritariantys asmenys, pavyzdžiui, gyvenantys ekologiškai arba natūralistai, pabrėžia, kad kremavimas visų pirma yra protingas sprendimas.Mat šiuolaikiniame pasaulyje žmonių tik daugėja, o žemės laidoti -mažėja.Be to, apsispręsdami būti sudeginti , po mirties gamtai, aplinkai darome nemažą paslaugą- kur kas mažiau ja „pasinaudojame“ negu atguldami amžinojo poilsio žemėn.